Abėcėlė- pirma dalis




Žodynėlis:
1.aam- mango
2.anar- granatas
3.billi- katė
4.patang- aitvaras
5.titly- drugelis
6.timatar- pomidoras
7.sumr- vaisiai
8.džiūta(kirtis ant a)- batas
9.choha- žiurkė
10.hookah- šiša
11.khargosh- triušis
12.dawat- rašalo buteliukas

Taigi, pradedame. Urdu kalboje rašoma iš dešinės į kairę. Dauguma raidžių sujungtos su viena kita ir negalima rašyti atskirai. Urdu kalboje nėra didžiųjų raidžių ir daugumoje naudojamos tik priebalsės. Nors yra specialus ženklai, nurodantys balses, bet jie labai retai naudojami.
Dauguma abėcėlės raidžių turi tokia pačią formą, o išsiskiria naudojamais taškais, kurie gali būti raidės viršuje, arba raidės apačioje. Beje taškai yra labai svarbūs ir visada turi būti sudėti vietoje.
Dauguma Urdu abėcėlės raidės turi 4 formas: nepriklausoma(raidė, rašoma pilnoje jos formoje ir atskirai nuo kitu raidžių); pradinė(kai raidė stovi žodžio pradžioje); vidurinė( kai raidė yra žodžio viduryje) ir galinė( tai paskutinė žodžio raidė).
Kai kuriems garsams atstovauja daugiau nei viena raidė, pvz. garsui z urdu kalboje pažymėti yra keturios raidės.

Urdu abėcėlė turi 35 raides, nemažai ženkliukų, kurie rašomi virš raidės, pažyminti priebalsių padvigubėjimą, balsės nebuvimo ir t.t.

Pradžia

Čia bandysiu aprašyti, kaip aš mokausi Urdu kalbos. Tai nebe pirmas mano bandymas mokytis šios kalbos, tačiau aš vis dar pradinuko lygyje. Mano tikslas išmokti ne tik kalbėti, bet rašyti ir skaityti. Kam man viso šito reikia? Visų pirma urdu yra be galo graži kalba. Antra urdu kalba supama mane kasdieniniame gyvenime. Dauguma sakysite, ko aš čia išsidirbinėju su visokiais užrašais, kai lengviausia mokytis kalbos yra ja kalbėti, bendrauti. Aš sutinku, tačiau man taip lengviau, o ir vienas iš tikslų - išmokti rašyti ir skaityti.